Alergijos ir kelionės: nematomos grėsmės skirtinguose klimatuose
Lagaminai supakuoti, bilietai kišenėje, viešbutis užsakytas – atostogų planavimo darbai baigti. Tačiau daugeliui keliautojų, ypač turintiems alergijas, tikrasis galvos skausmas prasideda tik atvykus į kelionės tikslą. Neįprasti augalai, nauji maisto produktai ar specifinės klimato sąlygos gali sukelti netikėtas alergines reakcijas net ir tiems, kurie namuose retai susiduria su šia problema.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 30% pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairių alerginių sutrikimų, o keliautojams rizika padidėja dėl kontakto su naujais alergenais. Ypač sudėtinga situacija tiems, kurie keliauja į visiškai kitokio klimato zonas – tropikus, dykumas ar aukštikalnes. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip efektyviai pasiruošti kelionėms į skirtingas klimato zonas, kad alergijos nesugadintų jūsų atostogų.
Daugiau informacijos čia.
Pasiruošimas prieš kelionę: proaktyvūs žingsniai
Geriausias būdas išvengti alerginių reakcijų kelionėje – kruopštus pasiruošimas dar prieš išvykstant. Štai keletas esminių veiksmų, kuriuos verta atlikti:
- Konsultacija su alergologu. Jei turite žinomų alergijų, apsilankykite pas gydytoją bent 4-6 savaites prieš kelionę. Gydytojas galės suteikti rekomendacijas būtent pagal jūsų kelionės kryptį ir asmeninę sveikatos istoriją.
- Žiedadulkių kalendorių patikrinimas. Jei esate alergiški žiedadulkėms, pasidomėkite, kokie augalai žydi jūsų kelionės tikslo vietoje planuojamu laiku. Daugelis šalių turi viešai prieinamus žiedadulkių kalendorius.
- Medicininės apyrankės įsigijimas. Jei turite rimtų alergijų, apsvarstykite galimybę įsigyti medicininę apyrankę, kurioje būtų nurodyta jūsų alergija. Tai gali būti gyvybiškai svarbu, jei patirtumėte sunkią reakciją užsienyje.
- Vaistų atsargų pasiruošimas. Pasiimkite pakankamai antihistamininių vaistų, inhaliatorių ar epinefrino auto-injektorių (EpiPen), jei jie jums paskirti. Svarbu turėti ir receptus, jei prireiktų papildyti atsargas užsienyje.
Viena mano pažįstama prieš kelionę į Pietryčių Aziją atliko alergijos testus ir sužinojo apie savo alergiją krevetėms – tai jai leido išvengti rimtų problemų regione, kur jūros gėrybės yra pagrindinis daugelio patiekalų ingredientas.
Tropinės zonos: drėgmė, vabzdžiai ir egzotiniai vaisiai
Tropinės zonos – tai Pietryčių Azijos šalys, Karibų salos, Centrinė Amerika ir didelė dalis Afrikos. Šiose vietovėse vyrauja aukšta oro temperatūra ir didelis drėgnumas, kas sukuria idealias sąlygas kai kuriems alergenams.
Pagrindiniai alergenai ir rizikos:
- Pelėsiai ir grybeliai. Dėl didelio drėgnumo tropikuose pelėsiai ir grybeliai klesti. Jie gali sukelti kvėpavimo takų problemas, odos bėrimus ir kitus alerginius simptomus.
- Egzotiniai vaisiai. Mangai, papajos, ananasai ir kiti tropiniai vaisiai gali sukelti burnos alergijos sindromą (OAS) jautriems žmonėms.
- Vabzdžių įkandimai. Uodai, erkės ir kiti vabzdžiai gali sukelti stiprias alergines reakcijas, ypač tiems, kurie nėra prie jų pripratę.
- Lateksas. Tropikuose auginami latekso medžiai, tad jei esate alergiški lateksui, venkite tiesioginių kontaktų su vietiniais augalais.
Prevencijos strategijos:
- Rinkitės viešbučius su oro kondicionieriais, kurie sumažina drėgmę ir filtruoja orą.
- Naudokite vabzdžių repelentus, kuriuose yra DEET arba pikaridino.
- Prieš valgydami egzotinius vaisius, pradėkite nuo mažų kiekių, kad patikrintumėte reakciją.
- Kasdien keiskite ir džiovinkite drabužius, kad išvengtumėte pelėsių susidarymo.
Tailande sutikau keliautoją, kuris visada su savimi nešiojasi mažą nešiojamą drėgmės surinktuvą – tai padeda jam išvengti pelėsių sukeliamų alergijų viešbučio kambaryje. Nors tai gali atrodyti kaip kraštutinė priemonė, jam tai tapo būtinybe po kelių nemalonių patirčių.
Dykumų ir sausų regionų iššūkiai
Dykumų regionai, tokie kaip Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika ar Australijos vidurio dalis, pasižymi sausu oru, dideliais temperatūros svyravimais ir specifiniais augalais.
Pagrindiniai alergenai ir rizikos:
- Dulkės ir smėlis. Smėlio audros gali sukelti rimtus kvėpavimo takų sudirginimus ir astmos paūmėjimus.
- Specifiniai dykumų augalai. Pavyzdžiui, pelynas (Artemisia) yra paplitęs daugelyje dykumų regionų ir yra stiprus alergenas.
- Sausa oda. Nors tai nėra tiesiogiai alergija, sausas oras gali paūminti egzemą ir kitas odos būkles, dėl kurių oda tampa jautresnė alergenams.
Prevencijos strategijos:
- Naudokite drėkinamuosius kremus be kvapiųjų medžiagų, kad išvengtumėte odos išsausėjimo.
- Visuomet turėkite vandens purškiklį veidui atgaivinti.
- Dėvėkite apsauginius akinius ir respiratorių ar skarelę, kuri dengtų nosį ir burną smėlio audrų metu.
- Naudokite nešiojamą oro drėkintuvą viešbučio kambaryje.
Jordanijoje sutikau šeimą, kuri vaikams su astma visada paruošia „dykumos rinkinį” – nedidelę kuprinę su drėgnomis servetėlėmis, vandens purškikliu, respiratoriumi ir astmos inhaliatoriais. Šis paprastas pasiruošimas leido jiems be rūpesčių mėgautis Petros ir Vadi Ramo grožiu.
Aukštikalnių regionai: retesnis oras ir unikalūs augalai
Keliaujant į kalnus – Alpes, Andus, Himalajus ar kitas aukštikalnes – susiduriame su mažesniu deguonies kiekiu, intensyvesne UV spinduliuote ir unikalia augmenija.
Pagrindiniai alergenai ir rizikos:
- Alpių ir kalnų augalai. Kai kurie kalnų augalai, kaip Gentiana ar įvairios samanos, gali sukelti alergines reakcijas.
- Intensyvi UV spinduliuotė. Aukštikalniuose UV spinduliuotė yra intensyvesnė, kas gali sukelti fotoalerginius odos bėrimus.
- Aukščio liga. Nors tai nėra alergija, jos simptomai (galvos skausmas, pykinimas) gali būti supainioti su alerginėmis reakcijomis.
Prevencijos strategijos:
- Naudokite aukšto SPF faktoriaus apsauginį kremą nuo saulės, pageidautina hipoalerginį.
- Aklimatizuokitės palaipsniui, kad sumažintumėte aukščio ligos riziką.
- Venkite intensyvios fizinės veiklos pirmąsias 24-48 valandas po atvykimo į aukštikalnes.
- Gerkite daug vandens, nes dehidratacija gali sustiprinti alergijų simptomus.
Mano kolega, turintis jautrią odą, keliaudamas į Perų Andus naudojo specialų hipoalerginį apsauginį kremą su cinko oksidu, kuris ne tik apsaugojo nuo saulės, bet ir sudarė barjerą nuo vėjo ir šalčio sukeliamo odos dirginimo.
Maisto alergijos: universalus iššūkis visose klimato zonose
Nepriklausomai nuo to, į kokią klimato zoną keliaujate, maisto alergijos kelia unikalių iššūkių. Skirtingose šalyse skiriasi ne tik patiekalai, bet ir ingredientų žymėjimo standartai bei supratimas apie maisto alergijas.
Dažniausios problemos:
- Kalbos barjeras. Sudėtinga paaiškinti savo alergijas, kai nemokate vietinės kalbos.
- Paslėpti ingredientai. Daugelyje tradicinių patiekalų gali būti paslėptų alergenų (pavyzdžiui, žemės riešutų aliejus Pietryčių Azijos virtuvėje).
- Kryžminė tarša. Daugelyje šalių koncepcija apie kryžminę taršą (kai nealerginiai produktai užteršiami alergenais) nėra plačiai suprantama.
Prevencijos strategijos:
- Pasiruoškite alergijų kortelę keliomis kalbomis, kurioje būtų išvardyti jūsų alergenai.
- Apsvarstykite galimybę apsistoti būste su virtuve, kad galėtumėte patys gaminti maistą.
- Tyrinėkite vietinius patiekalus iš anksto, kad žinotumėte, kurių vengti.
- Visuomet turėkite su savimi užkandžių, kurie jums tikrai saugūs.
Mano draugė, turinti stiprią alergiją glitimui, prieš kelionę į Japoniją išmoko frazę „Aš negaliu valgyti kviečių, man tai pavojinga” japonų kalba ir ją įrašė į telefoną. Tai padėjo jai išvengti daugelio problemų, nors vis tiek teko būti itin atsargiai su tradiciniais japoniškais padažais, kuriuose dažnai yra sojos padažo (kurio sudėtyje būna kviečių).
Daugiau pasikaitykite paspaudę šią nuorodą.
Technologijos ir įrankiai keliautojams su alergijomis
Šiuolaikinės technologijos gali tapti puikiu pagalbininku keliautojams, turintiems alergijų. Štai keletas naudingų įrankių:
- Alergijų vertimo programėlės. Programėlės kaip „Allergy Translation” ar „TranslateIt” leidžia išversti jūsų alergijų aprašymus į daugybę kalbų.
- Oro kokybės stebėjimo programėlės. „AirVisual” ar „BreezoMeter” leidžia stebėti oro kokybę, žiedadulkių koncentraciją ir kitus parametrus jūsų kelionės vietoje.
- Maisto skeneriai. Kai kurie prietaisai, kaip „Nima” gali aptikti glitimo ar žemės riešutų buvimą maiste.
- Nešiojami oro valytuvai. Kompaktiški prietaisai, kuriuos galite naudoti viešbučio kambaryje.
Viena inovatyviausių technologijų, kurią teko išbandyti, buvo nešiojamas alergenų detektorius, kuris gali aptikti žiedadulkių ir dulkių erkučių koncentraciją aplinkoje. Nors tai nėra būtinybė daugumai keliautojų, žmonėms su sunkiomis alerginėmis reakcijomis tai gali būti vertingas įrankis.
Pasaulio žemėlapis keliautojui: kada ir kur vykti
Jei turite galimybę lanksčiai planuoti savo keliones, štai keletas rekomendacijų, kada geriausia (ir blogiausia) keliauti į skirtingus regionus, atsižvelgiant į alergijų riziką:
| Regionas | Geriausias laikas | Vengtinas laikas | Pagrindiniai alergenai |
|---|---|---|---|
| Viduržemio jūros regionas | Rugsėjis-lapkritis | Balandis-birželis | Alyvmedžiai, kiparisai, žolės |
| Šiaurės Europa | Rugsėjis-spalis | Gegužė-liepa | Beržai, žolės |
| Pietryčių Azija | Sausasis sezonas (lapkritis-vasaris) | Lietingasis sezonas (birželis-rugsėjis) | Pelėsiai, dulkių erkutės |
| Australija | Birželis-rugpjūtis (žiema) | Rugsėjis-lapkritis (pavasaris) | Eukaliptai, akacijos |
| JAV rytinė pakrantė | Lapkritis-vasaris | Balandis-birželis | Ambrozijos, ąžuolai |
Vienas įdomus pastebėjimas – daugeliui žmonių, kenčiančių nuo sezoninių alergijų Šiaurės pusrutulyje, kelionė į Pietų pusrutulį tuo pačiu metų laiku gali tapti puikiu būdu „pabėgti” nuo žiedadulkių sezono, nes ten bus priešingas metų laikas.
Keliautojo alergiko išgyvenimo menas
Kelionės su alergijomis nėra neįveikiama misija – tai veikiau menas, reikalaujantis kruopštaus planavimo, lankstumo ir savęs pažinimo. Mano ilgametė patirtis keliaujant su alergijomis parodė, kad geriausias požiūris – proaktyvus, bet ne paranoiškas.
Alergijos neturėtų tapti kliūtimi pažinti pasaulį. Priešingai – jos gali paskatinti gilesnį ryšį su aplinka, nes turime būti labiau dėmesingi tam, ką valgome, kur apsistojame, kokiu oru kvėpuojame. Šis padidėjęs sąmoningumas dažnai leidžia patirti keliones giliau ir prasmingiau.
Kaip pasakojo vienas mano sutiktas keliautojas iš Naujosios Zelandijos: „Mano alergija privertė mane bendrauti su vietiniais gyventojais. Kai prašau specialių patiekalų ar teiraujuosi apie ingredientus, dažnai užsimezga nuoširdūs pokalbiai apie vietinę kultūrą ir tradicijas. Mano alergija tapo netikėtu tiltu tarp kultūrų.”
Taigi, pakuodami lagaminus ir ruošdamiesi naujiems nuotykiams, prisiminkite – su tinkamu pasiruošimu ir požiūriu galite ne tik išvengti alerginių reakcijų, bet ir atrasti naujus, netikėtus keliavimo džiaugsmus. Juk kelionės esmė – ne tik naujų vietų atradimas, bet ir savęs pažinimas naujose aplinkybėse.
