Tas jausmas, kai „20€ skrydis” virsta 80€ sąskaita
Tikriausiai tai nutiko ir tau. Randi reklamą – skrydis į Barseloną už 19,99€. Spustelėji, pradedi pirkti bilietą ir… kažkaip galutinė suma atrodo visai kitaip. Kaip tai įvyksta? Oro linijos, ypač žemų kainų vežėjai, yra tikri meistrai kuriant iliuziją, kad moki mažai, nors iš tikrųjų moki gana daug.
Čia nėra jokio sąmokslo – tiesiog verslo modelis, kuris remiasi tuo, kad dauguma žmonių nepastebi smulkaus šrifto arba tiesiog nesupranta, už ką moka. Pažiūrėkime, kas iš tikrųjų slepiasi po ta viliojančia kaina.
1. Bagažo mokestis – klasika, kuri vis dar veikia
Pigių skrydžių bilietai dažniausiai apima tik tai, ką gali įsinešti į saloną rankose. Bet ne lagaminą. Ne net nedidelį krepšį į bagažinę virš sėdynių – kai kurios oro linijos ir už tai ima papildomai. Ryanair, Wizz Air ar easyJet už registruotą bagažą gali imti nuo 15 iki 50€ vienu keliu. Jei keliauji pirmyn ir atgal su lagaminu – jau pridėk 30–100€ prie „pigaus” bilieto.
2. Sėdimos vietos pasirinkimas
Nori sėdėti šalia draugo ar šeimos nario? Mokėk. Nori vietos prie lango? Mokėk. Nori tiesiog žinoti, kur sėdėsi, o ne laukti, kol sistema tau priskirs paskutinę vietą prie tualeto? Taip pat mokėk. Vietos pasirinkimas gali kainuoti nuo 3 iki 20€ už vietą vienu keliu – ir tai kiekvienam keleiviui atskirai.
3. Mokėjimo mokesčiai
Kai kurios oro linijos vis dar taiko papildomą mokestį už mokėjimą kortele. Oficialiai tai vadinama „apdorojimo mokesčiu” arba panašiai. Kartais jis yra fiksuotas – tarkim, 5€ už visą užsakymą, kartais – procentas nuo sumos. Nedaug? Taip, bet tai pinigai už nieko.
4. Registracija oro uoste
Jei pamiršai registruotis internetu prieš skrydį – o tai reikia padaryti kartais likus net 30 dienų – oro uoste gali tekti mokėti nemažą sumą. Ryanair už registraciją oro uosto lange yra ėmęs iki 55€. Tai ne klaida, tai verslo strategija: tikimasi, kad dalis keleivių pamiršta.
5. Draudimas, kuris „pats įsijungia”
Pirkimo proceso metu dažnai būna iš anksto pažymėtas kelionių draudimas. Jei neatkreipi dėmesio ir neatžymi – moki. Tokia praktika Europos Sąjungoje yra ribojama, bet vis dar pasitaiko įvairiais pavidalais – kaip „rekomenduojamas papildymas”, kurį reikia aktyviai atsisakyti.
6. Pirmenybinis įlaipinimas
Skamba kaip prabanga, bet kai kuriems keleiviams tai būtinybė – ypač jei turi rankinio bagažo, kuriam reikia vietos bagažinėje. Jei visi laukia eilėje ir vietos baigiasi, tavo krepšys gali keliauti į bagažo skyriaus triumą nemokamai, bet tada lauksi prie bagažo juostos. Pirmenybinis įlaipinimas kainuoja papildomai, bet kartais tai vienintelis būdas išvengti dar didesnių nepatogumų.
7. Vaikų mokesčiai ir kūdikių bilietai
Manei, kad kūdikis iki dvejų metų skrenda nemokamai? Skrenda ant kelių – bet ne visada be mokesčio. Kai kurios oro linijos ima „kūdikio mokestį”, kuris gali siekti 10–30€. O vaikai, kuriems jau sukako dveji, moka pilną bilietą arba beveik pilną. Šeimoms tai gali reikšti, kad „pigus” šeimos atostogų skrydis iš tikrųjų nėra toks pigus.
Kaip nesusimokėti daugiau nei reikia
Viskas, ką reikia daryti – skaičiuoti iš anksto. Prieš perkant bilietą, įskaičiuok bagažą, vietą, mokėjimo mokestį. Palygink su tradicinėmis oro linijomis, kurios dažnai į kainą įtraukia bent jau bagažą ir vietą. Kartais „brangesnė” aviakompanija iš tikrųjų yra pigesnė.
Naudok palyginimo įrankius kaip Google Flights ar Skyscanner, bet visada spustelėk iki galutinės kainos – tik tada matysi tikrąją sumą. Ir registruokis internetu. Visada registruokis internetu.
Pigūs skrydžiai nėra blogi – jie leido milijonams žmonių keliauti, kurie anksčiau to negalėjo sau leisti. Bet jų verslo modelis remiasi tuo, kad informuotas keleivis yra išimtis, o ne taisyklė. Tapk ta išimtimi.
