Vasara baigėsi – ir tai geriausia žinia keliautojams
Prisipažinsiu atvirai – aš nemėgstu keliauti liepos ar rugpjūčio mėnesiais. Eilės prie Kolosėjaus, perpildyti paplūdimiai Kroatijoje, viešbučiai, kuriuose tenka mokėti dvigubai už pusę paslaugų. Tai ne atostogos, tai ištvermės testas. Bet kai tik ateina rugsėjis, Europa tiesiog… atsikvėpia. Ir aš kartu su ja.
Rugsėjis yra tas mėnuo, kai galima pagaliau pajusti miestą tokį, koks jis iš tikrųjų yra – be turistų minių, be prakaituotų selfie lazdelių šmirinėjimo prieš akis, be to jausmo, kad esi vienas iš tūkstančio identiškai atrodančių lankytojų.
Kainų kritimas – ir tai ne reklama
Skrydžiai rugsėjį gali kainuoti 30–50% mažiau nei piko sezono metu. Tai ne koks nors mitas – tiesiog pabandyk palyginti bilietus į Romą rugpjūčio 15-ąją ir rugsėjo 15-ąją. Skirtumas kartais toks didelis, kad iš sutaupytų pinigų gali sau leisti papildomą nakvynę arba geresnius restoranus.
Viešbučiai irgi atsilaisvina. Ne tik kainomis, bet ir pasirinkimu. Tos vietos, kurios vasarą buvo užsakytos mėnesiais į priekį, rugsėjį staiga tampa prieinamos. Ir dažnai su nuolaidomis, nes savininkai nori užpildyti kambarius prieš žiemos sezoną.
Orai – nei per karšta, nei per šalta
Rugpjūtį Atėnuose ar Seville gali būti +40°C. Tai ne romantika – tai kankinimas. Rugsėjį temperatūra Pietų Europoje nukrenta iki malonių 25–28°C, o Vidurio Europoje – apie 18–22°C. Idealus laikas vaikščioti po miestą ištisą dieną neprarandant sąmonės nuo karščio.
Šiaurės Europoje – Skandinavijoje, Škotijoje, Baltijos šalyse – rugsėjis atneša tą nuostabų rudenišką šviesą ir spalvas, kurių vasarą tiesiog nėra. Miškai pradeda raudonuoti, ryto rūkas virš upių, kavos puodelis lauko kavinėje su švarku ant pečių. Tai jau visai kita estetika.
Turistų mažiau – ir tai keičia viską
Kai lankiausi Dubrovnike rugpjūtį prieš kelerius metus, miesto sienos buvo tokios perpildytos, kad sunku buvo net sustoti nusifotografuoti. Kai grįžau rugsėjį – visai kitas jausmas. Galėjai tiesiog stovėti ir žiūrėti į Adriatikos jūrą be to nuolatinio stumtelėjimo ir triukšmo.
Muziejai, restoranai, traukiniai – visur mažiau žmonių reiškia geresnį aptarnavimą, daugiau erdvės ir, sąžiningai kalbant, malonesnę patirtį. Vietiniai gyventojai irgi tampa draugiškesni – jie pavargsta nuo turistų bangos, ir kai ji atslūgsta, bendravimas tampa natūralesnis.
Taigi – kodėl vis dar laukiame vasaros?
Manau, kad vasaros atostogų kultas yra tiesiog įprotis. Visi važiuoja vasarą, nes visi visada važiuodavo vasarą. Bet jei turi galimybę pasirinkti – ir ypač jei dirbi nuotoliniu būdu arba gali derinti atostogas – rugsėjis yra tas mėnuo, kuris tau atiduoda Europą beveik be eilių, su geresne kaina ir orais, kurie leidžia iš tikrųjų mėgautis kelione. Aš jau seniai persiorientavau. Ir, tiesą sakant, niekada nesijaučiau kvailai dėl to sprendimo.
