Uždaryti
Uždaryti
Taip
Ne
Uždaryti
Pasitikrink ar įrenginio nustatymuose įjungta buvimo vietos (auto location) funkcija.
Uždaryti
Patvirtinti
Atšaukti
Uždaryti
Įveskite savo el. pašto adresą ir mes atsiųsime Jums naują slaptažodį.
Thank you!
Uždaryti
Kartu keliauti smagiau? Tuomet suburk komandą ir padovanokite savo kelionę Lietuvai!

LT100 primena – komandoje negali būti daugiau nei 30 žaidėjų, tad pakvietimų skaičius ribotas.

Gero kelio!
Thank you!
Meniu

Užgavėnės Lietuvoje: iš kur atsirado ši linksma žiemos palydėtuvių tradicija?

Slinkite žemyn

Užgavėnės – neabejotinai viena linksmiausių žiemos švenčių. Vaikų mėgiamos persirengėlių eitynės, čirškiantys blynai, kavos pertraukėlė su kolegomis prie gausaus vaišių stalo ar Morę deginantys laužai miestų bei miestelių aikštėse. Visos šios tradicijos puikiai atpažįstamos kiekvienam lietuviui. Iniciatyva „LT100: mano kelionė Lietuvai“ kviečia prisiminti iš kur atsirado smagių žiemos palydėtuvių šventimo tradicija.

„Užgavėnės krikščioniškajame kalendoriuje atriboja pokalėdinį laikotarpį nuo priešvelykinio. Ši ypatinga metų diena būna antradienis, nes septynių Gavėnios susikaupimo savaičių pirmosios trys dienos atiduodamos linksmybėms – žiemai išvaryti ir pavasarį prisišaukti. Lietuviškojo kaimo tradicijose Užgavėnėmis baigdavosi piršlybų ir vestuvių žiemos laikotarpis, vadinamas Mėsiedu“, – pasakoja etnologas profesorius Libertas Klimka

Visų pirma Užgavėnės – liaudies kultūros paveldas, puoselėtas ilgus šimtmečius. Lietuvių sodybose ši šventė, kaip ir pavasario pradžia, buvo itin laukiama. L. Klimkos teigimu kiekvienoje apylinkėje Užgavėnės būdavo švenčiamos vis kitaip. Arčiausiai pirmapradės šventės eigos šiandien yra Žemaitijos miestelių Alsėdžių, Grūšlaukės, Kurtuvėnų Užgavėnės, nes jų vyksmas praktiškai nebuvo nutrūkęs, o papročius gaivinant, buvo stengiamasi laikytis vietinių tradicijų. Šauniai atgaivintos Užgavėnės vyksta ir Plateliuose, Žemaitijos nacionalinio parko centre. Jo darbuotojai rengia kaukių – „ličynų“ parodas, moko jas drožti tautodailės stovyklose.

Persirengėlių vaikštynės – taip pat žemaitiškas paprotys. Šiame regione būdavo įprasta Užgavėnių dieną linksmai, grojant muzikantams, važinėtis rogėmis, rengti žirgų lenktynes. Kuo ilgesnis nuvažiuotas atstumas – tuo geresnis bus metų derlius. Tuo tarpu mažuosius kaimo vaikus susodindavo į kubilą, šį įkeldavo į roges, uždengdavo, o mažiesiems paliepdavo kuo garsiau dūgzti. Sakydavo, kad tai – „bitės“. Jei jas perliesi vandeniu, tuomet ir tikrosios bitelės vasarą daug medaus prineš, išleis stiprius spiečius.

Dar vienas nuotaikingas paprotys – voliotis sniege. Buvo tikima, kad tokiu būdu žmonės pažadins žemę, perduos jai savo gyvastį, tikėdamiesi kuo greičiau sulaukti pavasario.

Aukštaitijoje per Užgavėnes varomas Gavanas arba Gavėnas – piktoji žiemos dvasia. Prieš išvejamas iš kaimo, jis palikdavo tokius priesakus: „Kas blynų bus neragavęs, tai tas pats kaip dušią velniui atidavęs“, tad blynai tiesiog būtini ant Užgavėnių stalo. Šis sotus patiekalas valgytas su įvairiais pagardais ir sočiais padažais pvz. spirgučiais, riebia grietine. 

Blynų patiekalas turėjo ir simbolinę prasmę. Manyta, kad karštas, auksinis, apvalus blynas – sugrįžtančios saulės simbolis.

Apskritai šventės dieną gausiai ir sočiai valgyti – paprotys gajus ne tik mūsų krašte, bet ir daugelyje Europos šalių. Gausus pasistiprinimas prieš artėjantį Gavėnios laikotarpį buvo puoselėjamas nuo kaimuose gyvenusių namų šeimininkių ištaisytų sočių vakarienių iki iškilmingų puotų valdovų dvaruose.

Užgavėnių dieną reikėtų neapsiriboti vien tik blynais. „Užgavėnėms ruošiamas šiupinys iš kruopų ir žirnių su kiaulės stimburiu, taip pat šaltiena, spurgos, kimšti kruopomis žąsų kakleliai, kiaušinienė, įvairiausi blynai. Valgoma tai, ko norima turėti ir ateinančiais metais“, – sako profesorius L. Klimka.

www.100kelione.lt linki sočios ir linksmos Užgavėnių šventės